sėdūnas

sėdū̃nas, -ė smob. (2) NdŽ, sedū̃nas (2) OGLII206 1. Kos52, DŽ¹ kas daug sėdi: Ką tu su tokiuo sėdūnù greit padirbsi: padirbės kiek – ir sėdžia Sb. Bastūnas buvo pasmerktas tapti sėdūnu rš. 2. Ad kas negali vaikščioti (ppr. sergantis rachitu): Iš mažens buvo sėdū̃nas, o dar kad eina, tai žemės nelypauna Nč. Gyveno diedas ir boba, ir jie turėjo sūnų sėdū̃ną (ps.) Rod. 3. kas mažas, neūžauga: Ką anas tau apdairis – itokis sėdū̃nas Arm. | Buvo tokis sėdū̃nas tabakas, ale stiprus Vvs.